švelys

švelys: ×švelỹs (plg. vok. Schwelle) sm. (4) KII176, Brš, švẽlis (2) K, KII176, Pgg; N 1. sienojas, rąstas (ppr. apatinio pastato vainiko): Ciecorius … įdavęs stukį supuvusio švelio LC1888,45. Kogi pakrypo tas namas? – Nagi švelỹs papuvęs Lkš. | prk.: Tie pagaliai tai tik puodui šveliaĩ (kūrenti) Jrb. 2. Vdk pastato stulpas, šulas, prie kurio kalamos lentos arba į kurį įleidžiami sienojų galai: Mūsų daržinės šveliai yra trijų metrų Rs. 3. Brš žemai esantis storas sienojas, skiriantis klojimo laitą nuo šalinės galo: Balkiai aukščiau, o šveliaĩ – kur žemai Žal. 4. pabėgis: Gelžkelio švẽliai KII176.

Игры ⚽ Нужно сделать НИР?

švėlys — ×švėlỹs sm. (4), švė̃lis (2) žr. švelys 2: Klojimas ant švė̃lių pastatytas Rm. Pastatė gryčią ant švėlių̃ Pg. Kertė klojimo prasmego, sienojai iš švė̃lio išsitraukė, ir griūna klaimas Trs. Vienkiemiuos klojimą statysiu ant švė̃lių Dj … Dictionary of the Lithuanian Language
švelia — ×švelià sf. (4) 1. žr. švelys 1: Prie pirkios guli švelià Grv. 2. žr. švelys 3: [Klojime] tik šveliàs dėjau naujas, o teip viskas da nesupuvę buvo Trgn … Dictionary of the Lithuanian Language
švelius — ×švèlius sm. (2) Sn, Ūd, Ldvn, šveliùs (4) Lp 1. žr. švelys 1: Kap vėtra pasiūbavo kluoną, tai visi švèliai išsižergė Dkš. Šiąnakt arkliai išmušė duris ir išvertė švèlių Pns. 2. Vs, Btr durų šulas, šoninė stakta … Dictionary of the Lithuanian Language

Academic Dictionaries and Encyclopedias